Kuršiai – istorinė pereinamoji gentis tarp vakarų ir rytų baltų, gyvenusi rytinėje Baltijos jūros pakrantėje. Kaip atskiras etninis vienetas minimi iki XVII a. pradžios. Daugiausia vertėsi žemdirbyste bei žvejyba. Dėl savo karingų žygių kartais pavadinami baltų vikingais. Nesudarę valstybės, kuršiai 1229–1231 m. turėjo pripažinti Kalavijuočių, 1242 m. – Livonijos ordino valdžią. Pralaimėję kovas, daugelis kuršių pasitraukė į Lietuvą, kur asimiliavo su vietiniais gyventojais. Vėliau šiuo etnonimu pasivadino Latvijos Kuršo, Mažosios Lietuvos latviai, įskaitant Kuršių nerijos ir Lietuvos pajūrio latvius, dar pavadinamus kuršininkais. Šventojoje kuršių gyvenvietės ėmė rastis XIV a. pabaigoje. Nuo tada susiformavo jų vietinė kalba, žvejų tradicijos ir papročiai.